Sužinokite daugiau apie Vilniaus miesto rajonus |
← |
| Žirmūnai Žirmūnai - vienas didžiausių (5,7 km2 plote gyvena 47000 gyventojų) ir seniausių sovietmečiu statytų rajonų. Mikrorajone apstu ugdymo įstaigų, patogus susisiekimas, daug parduotuvių, prekybos centrų, didelis sporto klubas. Ugdymo įstaigų (7 mokyklos, 10 vaikų darželių). Vis dėlto mikrorajonui, kuris pastatytas 1965-1968 metais, reikia masinės renovacijos, nes dauguma jų pastatyti, kad atlaikytų 50 metų. Fabijoniškės Fabijoniškės – ganėtinai atokiai nuo miesto centro esantis mikrorajonas, kurį nuo Pašilaičių skiria magistralinė Ukmergės gatvė į Vilniaus-Panevėžio automagistralę. Deja, troleibusai į šį mikrorajoną nevažiuoja ir jis yra pasiekimas autobusais arba nuosavu transportu. Vis dėlto verta paminėti, jog piko metu susidaro nemaži trasporto kamščiai. Naujininkai Naujininkai – šis miesto mikrorajonas žymus savo stoties rajonu, kur susikerta geležinkelio ir autobusų keliai. Naujininkus nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio skiria geležinkelis. Mikrorajonas turi ir seniūnijos statusą, kuri užima 41,1 km2 teritoriją ir joje gyvena daugiau nei 33000 gyventojų. Lazdynai Lazdynai – vienas pirmųjų blokinių namų rajonų, tad akivaizdu, jog tai vienas seniausių mikrorajonų, kuris pradėtas statyti 1967 metais (dvejais metais vėliau nei Žirmūnų mikrorajonas). Lazdynuose taip pat yra vandens sporto rūmai, kuriems kaip ir daugeliui šio mikrorajono pastatų skubiai reikia remonto. Lazdynų papėdėje įsikūręs „Litexpo“ parodų centras (Laisvės pr. 5), kur nuolatos vyksta įvairios vietinės reikšmės ir tarptautinės parodos. Tarp jų žinoma knygų mugė, RESTO, IT technologijų ir kitos aktualios parodos. Mikrorajono pakraštyje yra Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, kuri atidaryta nuo 1991-ųjų metų. Justiniškės Justiniškės – tai tipiškas miegamasis Vilniaus rajonas miesto šiaurės vakaruose. Mikrorajonas stipriai plėtėsi XX amžiaus devintajame dešimtmetyje, tad nenuostabu, jog tik 3km2 teritorijoje daugiabučiuose gyvena kiek daugiau nei 30000 gyventojų. Pašilaičiai Pašilaičiai – šiaurinis Vilniaus mikrorajonas, kuriame gyvena apie 26000 tūkstančiai gyvetojų ir užima 8 km2 teritoriją. Pašilaičiai ankščiau buvęs kaimas, kuris plečiantis miestui tapo mikrorajonu. Gatvių išplanavimas gana neįprastas, nes 3 pagrindinės gatvės sudaro žiedus, kurių viduryje – ramios, automobilių beveik nepasiekiamos, pėsčiųjų erdvės. Pašilaičiuose namai nėra pastatyti tankiai, todėl čia taip gausu ir žalumos. Mikrorajonas sparčiai plečiasi į šiaurę palei Ukmergės gatvę Vilniaus-Panevėžio magistralės kryptimi: statomi nauji daugiaaukščiai pastatai, pastatyta keletas didelių prekybos centrų, gerinama infrastruktūra. Šnipiškės Šnipiškės – bene kontrastingiausias mikrorajonas mieste. Dešiniajame Neries krante yra pastatyti Naujojo miesto centro dangoraižiai, o šalia jų – „kaimas“ miesto centre. Vis dėlto ilgametėje perspektyvoje turėtų ir minėtas „kaimas“ vietinių vadinamas „Šanchajumi“. Mikrorajono teritorija užima kiek daugiau nei 4km2 ir gyvena kiek daugiau nei 19000 gyventojų. Konstitucijos prospektas yra Naujojo miesto centro ašis, kur po 20-30 metų turėtų atsirasti modernus kvartalas, kur dirbti, ilsėtis ar pramogauti galėtų ne tik vilniečiai, bet ir miesto svečiai Pilaitė Pilaitė – vienas „jauniausių“ Vilniaus mikrorajonų, kuris įsikūręs miesto vakarinėje dalyje. Nors Pilaitė įsikūrusi atokiau nuo miesto centro, tačiau yra greitai ir lengvai pasiekiamas ne tik nuosavu transportu, bet ir viešuoju transportu. Pilaitėje yra dvi mokyklos, vaikų darželis, bažnyčia, o pastaraisiais metais šiame mikrorajone verda statybos: pastatyti ir vis dar statomi daugiabučiai namai, pastatyti net keli dideli prekybos centrai, gerinama infrastruktūra. Kadangi mikrorajoną supa gamta, ežerai, tai neretai teigiama, jog Pilaitėje oras vienas švariausių ir mažiausiai užterščiausių. Paneriai Paneriai – labiau žinomas kaip pramoninis rajonas, kur yra įsikūrusių nemažai pramonės įmonių. Dar žinomi kaip atskiri mikrorajonai Aukštieji Paneriai ir Žemieji Paneriai. Tai yra pietrytinė miesto dalis, kurias skiria Panerių tunelis, tai miškingas mikrorajonas ir užima apie 85km2 teritoriją. Mikrorajone gyvena apie 9000 žmonių. Gariūnai Gariūnai – tai miesto pietvakariuose esanti Vilniaus miesto dalis, į šiaurę nuo A1 magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Čia yra įsikūręs didžiausias šalyje – Gariūnų turgus, taip pat šalia yr air elektrinė. Gariūnų turgavietė sparčiai atsinaujina: pastatyti nauji prekybiniai pastatai, įrengtas patogus privažiavimas. Neretai galima išgirsti ir kitą-naująjį turgavietės pavadinimą – „Verslo parkas. Gariūnai“. Saltoniškės Šiaurinė Žvėryno dalis. Teritorija yra apribota Narbuto ir Ukmergės gatvių. Anksčiau Saltoniškėse buvo keletas didelių įmonių/fabrikų, tačiau joms bankrutavus ir teritorijai merdint, jų vietoje buvo pastatytas pramogų ir laisvalaikio centras „Panorama“. Santariškės Santariškės – miesto dalis, kuri yra į šiaurę nuo miesto centro (šiek tiek daugiau nei 10 kilometrų iki centro). Santariškės žinomos kaip turinčios vieną didžiausių ligoninių Lietuvoje – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas. Saulėtekis Saulėtekis – Antakalnio mikrorajono dalis, dar žinoma kaip studentų meka. Šį mikrorajoną sudaro du studentų bendrabučių miesteliai – „Niujorkas“ ir „Kamčiatka“. Pirmajame Vilniaus universiteto Teisės, Fizikos, Komunikacijos ir Ekonomikos fakultetai, VU Tarptautinė verslo mokykla (ISM), sporto salė, mokslo ir technologijų centras „Saulėtekio slėnis“ bei 6 šešiolikos aukštų studentų bendrabučiai. „Kamčiatkoje“ – kiti VGTU studentų bendrabučiai, troleibusų žiedas Kirtimai Kirtimai – Vilniaus pietuose esanti miesto, Naujininkų seniūnijoje. Be to, čia gausu pramonės įmonių, rytuose yra Vilniaus tarptautinis oro uostas, piečiau – neretai liūdnai garsėjantis didžiausias Lietuvoje čigonų taboras. | Antakalnis Antakalnis – tai vienas didžiausių mikrorajonų Vilniuje, kuris užima 77,2 km2 plotą. Šiame plote gyvena apie 40000 nuolatinių gyventojų. Antakalnyje gausu mokslo įstaigų (8 vidurinės mokyklos, 10 darželių), medicininių įstaigų (tarp jų net kelios ligoninės). Mikrorajone puikiai išvystytas viešasis transportas ir juo nesunkiai galima pasiekti miesto centrą, kitus mikrorajonus. Antakalnyje yra įsikūrusi vienintelė Lietuvoje karo akademija, ruošianti profesionalius įvairaus rango kariškius. Čia taip pat yra ir Antakalnio kapinės, kur palaidoti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kovų dalyviai, sausio 13-ąją žuvusiųjų aštuonetas, medininkų tragedijos aukos, žymūs visuomenės veikėjai, rašytojai, aktoriai bei 2010-aisiais (prezidentų panteone) palaidotas pirmasis Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo Algirdas Mykolas Brazauskas. Šeškinė Šeškinė – tai vienas mažiausių mikrorajonų Vilniuje, užima kiek daugiau nei 4 km2 teritoriją, tačiau čia gyvena daugiau nei 36000 gyevntojų. Taip yra dėl to, jog šiame mikrorajone vyrauja daugiaaukštės statybos pastatai. Verta paminėti, jog šį mikrorajoną garsina pramogų ir laisvalaikio centras „Akropolis“, o netoliese – jo konkurentas „Ozas“. Naujoji Vilnia Naujoji Vilnia – rytinė miesto dalis, kuri nuo Vilniaus nutolusi apie 8 kilometrus. Ši miesto dalis turi ir seniūnijos statusą ir užima 39,2 km2 teritoriją. Paskutiniais surašymo duomenimis, Naujoje Vilnioje gyvena šiek tiek daugiau nei 30000 žmonių, kur sudaro 34% lenkai, 30% lietuvių, 20% rusai, 16% kitų tautinių mažumų atstovai. Naujoje Vilniuje yra psichiatrinė ligoninė, poliklinika, 8 mokyklos, 7 vaikų darželiai, 3 bibliotekos, net atskira traukinių stotis ir daugelis kitų įstaigų. Karoliniškės Karoliniškės – tai gana nuobodokas mikrorajonas, nes čia daug Tarybiniais metais statytų daugiabučių, kurių daugelis jau turėtų būti renovojuomi. Vis dėlto iš mikrorajono galima gana greitai pasiekti miesto centrą viešuoju transportu. 4km2 teritorija gyvena daugiau nei 30000 žmonių. Karoliniškėse yra televizijos bokštas, kurį laisvės kovotojai gynė kruvinąją sausio 13-osios naktį, kuomet žuvo 14 beginklių žmonių. Tiesa, minėtasis televizijos bokštas kiekvieną gruodžio antroje pusėje tampa aukščiausia stilizuota kalėdine egle Baltijos šalyje. Tuo metu televizijos bokštą puošia mirksinčios girliandos, kurių bendras ilgis siekia 6 kilometrus. Naujamiestis Naujamiestis – puikiu susisiekimu, mažu atstumu iki valstybinių įstaigų, netoliese esančiu Vingio parku, kino teatru, prekybos centrais garsėjantis mikrorajonas praktiškai tinka kiekvienam. Vis dėlto šis mikrorajonas yra vienas nesaugiausių mieste. Šiame mikrorajone gyvena apie 28000 gyventojų. Užupis Šis mikrorajonas yra įsikūręs senamiesčio rytuose, už Vilnelės upės ir užima 0,6 km2 teritoriją. Ši miesto dalis neretai vadinama Užupio respublika ir prilyginama. 2002-aisiais metais pastatytas angelas tapo Užupio simbaliu. Iš anksčiau apleistos ir bene skurdžiausios miesto dalies, tapo vienu prestižinių ir brangiausių rajonų. Senamiestis Senamiestis – seniausioji Vilniaus miesto dalis, kuri taip pat yra ir urbanistinis paminklas. Šis paminklas 1994 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Vilniaus senamiestis yra vienas didžiausių Rytų Europoje, kuris pradėjo formuotis dar Viduramžiais. Senamiestis užima apie 4 km2 plotą, kuriame gausu kvartalų su vidiniais kiemeliais, bažnyčių, parkų. Taip pat į senamiesčio teritoriją įeina pilies rezervatas: su Gedimino kalno ir jo papėdėje esančiais statiniais. Siūlytume paklaidžioti senamiesčio gatvelėmis, kur atrasite įvairių parduotuvėlių, jaukių kavinių, kepyklėlių ar muziejų. Viršuliškės Viršuliškės – kaip ir Justiniškės, yra miegamasis rajonas Vilniaus šiaurės vakaruose. Pagal užimimą teritoriją šis mikrorajonas yra vienas mažiausių: 2.5km2 teritorijoje pastoviai reziduoja 16000 žmonių, ko pasekoje susidaro nemaži kamščiai piko metu. Baltupiai Jeruzalė ir Baltupiai – yra Verkių seniūnijos dalis ir yra įsikūrusi šalia Verkių regioninio parko, kur yra Kalvarijų kryžiaus kelias, šventa vieta kiekvienam tikinčiajam. Nepaisant gamtos apsupties, sąlyginai neseniai statytais daugiabučiais, šios dvi miesto dalys turi nemažą minusą – didelius transporto kamčius piko metu. Žverynas Žvėrynas yra į šiaurės vakarus nuo centrinės miesto dalies, kur 2,7km2 teritorijoje gyvena kiek daugiau nei 12000 žmonių. Mikrorajonas yra įsikūręs palei Neries upę, tiltu per šią upę galima pasiekti Vingio parką, nemažai užsienio šalių ambasadų bei atstovybių įsikūrusių būtent Žvėryne. Centrinė Žvėryno dalis yra saugoma kultūros vertybė, kur vyrauja mažaaukščiai, neretai mediniai pastatai. Jeruzalė Jeruzalė ir Baltupiai – yra Verkių seniūnijos dalis ir yra įsikūrusi šalia Verkių regioninio parko, kur yra Kalvarijų kryžiaus kelias, šventa vieta kiekvienam tikinčiajam. Nepaisant gamtos apsupties, sąlyginai neseniai statytais daugiabučiais, šios dvi miesto dalys turi nemažą minusą – didelius transporto kamčius piko metu Grigiškės Vienas atokiausių Vilniaus mikrorajonų, kuris nuo miesto centro nutolęs 17 kilometrų. Mieste veikia popieriaus gamykla. Grigiškių teritorija užima 7,1km2 ir joje gyvena kiek daugiau nei 11000 gyventojų. Liepkalnis Liepkalnis – į rytus nuo Naujininkų ir į pietus nuo Rasų esanti miesto dalis, kur yra karaimų ir totorių kapinės. Veikia slidinėjimo centras – Sniego zona, kur yra 5 slidinėjimo trasos: viena vaikiška (vadinamasis „varlinykas“) bei ganėtinai sudėtinga trasa. Veikia 3 keltuvai, dirba instruktoriai, taip šalia yra nemokama lygumų slidinėjimo trasa, kuria naudotis gali visi norintieji, jeigu nevyksta varžybos. Verkiai Vilniaus miesto teritorijos pakraštys, Neries aukštupio link, į rytus nuo Jeruzalės mikrorajono. Šio mikrorajono teritorijoje yra įkurtas Verkių regioninis parkas, jame taip pat yra Verkių dvaro architektūros ansamblis su rūmais, parku, senųjų tvenkinių sistema bei mišku. Verkiai iki 1904-ųjų metų buvo kaimas ir tais metais gavo miesto teises. Kaip atskiras miestas gyvavo gana neilgai, nes jau nuo 1969-ųjų Verkiai – Vilniaus miesto dalis, miesto mikrorajonas. |
| ↑ | ← |